Kasdien vis girdžiu tokius klausimus
kaip: „Ar turit, kas gerai pučia?“, „Ko turit efektyvaus, kad greitai augtų
masė?“, „Duokit man papildų, kad neėstų širdies,-nes mano draugas vartojo
tokius, kad jam „užpūliavo“ širdis“ ir t. t. Būtų juokinga, jei tai nebūtų
tiesa – žmonės, užduodantys tokius klausimus, tai daro nuoširdžiai tikėdami
savo ar internetinių forumų sukurtomis tiesomis. Norit sužinoti, kas yra tiesa,
reikėtų išsiaiškinti, kas vis dėlto lemia vienos ar kitos medžiagos
veiksmingumą. Vaistų ir papildų poveikį sportuojančiojo organizmui nagrinėja
sporto farmakologija.
Sporto farmakologija –
tai pakankamai jauna klinikinės ir eksperimentinės farmakologijos sritis, kuri
keliais požymiais skiriasi nuo jų. Visų pirma, tai sveiko žmogaus
farmakologija, leidžianti praplėsti adaptacijos, ypatingai sunkiems fiziniams
ir emociniams krūviams, galimybes, tai yra, padidinti fizinį darbingumą,
psichologinį stabilumą ir paspartinti atsigavimo procesą po atlikto fizinio
krūvio. Taip šią mokslo kryptį apibūdina vienas pirmųjų sporto farmakologų R.
D. Seifula (1999 m.).
Sporto farmakologiją galima būtų suskirstyti į dvi dalis – sveiko žmogaus farmakologiją, nagrinėjančią vaistų ir papildų vartojimą sveikiems nesportuojantiems ir sportuojantiems savo malonumui ir sveikatingumui žmonėms. Jos pagrindinis tikslas – ligų prevencija ir profilaktika bei gydymas papildų ir natūralių priemonių pagalba. Kita dalis – sporto farmakologija, skirta aukšto ir aukščiausio lygio sportininkams. Ji nagrinėja vaistų bei visų leistinų priemonių vartojimą, siekiant padidinti sportininko darbingumą bei apsaugoti ir gydyti jį nuo visų sveikatai kenkiančių veiksnių.
Ką sako sporto farmakologijos tiesos apie maisto papildus?
1. Nėra nei vieno papildo, kuris „didintų masę“, „duotų greitį“, „duotų jėgą“ ar pan. – tik teisingai kontroliuojant treniruočių, poilsio ir mitybos režimus galima pasiekti, kad vartojami papildai šitaip veiktų.
2. Realiai ir efektyviai veikiančių papildų rinkoje yra tik 3-10 procentų. Papildų veiksmingumą lemia žinios apie jų farmakokinetiką ir farmakodinamiką – tai yra žinojimas, su kuo ir kaip bei kokiu metu, kiek ilgai vartoti pasirinktus produktus.
3. 3-30 procentų produkto veiksmingumo sudaro placebo poveikis: jei žmogui duosime vitamino C tablečių ir pasakysime, jog tai pats galingiausias pasaulio dopingas – žmogus gali pasiekti tikrai įspūdingų rezultatų. Mintis valdo viską.
4. Maisto papildai skirstomi į tikrai veikiančius, kurių veikimas įrodytas moksliniais tyrimais su sportininkais, o ne su ligoniais, į papildus, kuriuos galima vartoti, bet jų poveikis abejotinas, ir visiškus niekalus, kurie reklamuojami, bet galimi vartoti tik kaip maistinės medžiagos, norint papildyti mūsų racioną.
5. Maisto papildų vartojimas griežtai reglamentuojamas – kai kurios medžiagos turi savo antimedžiagas, kurios neutralizuoja pirmųjų veikimą (kaip kava neutralizuoja kai kuriuos B grupės vitaminus). Taigi maisto papildai parenkami tik taip, kad neįvyktų galimi neutralizacijos procesai ir kad vienos medžiagos skatintų kitų poveikį – sinergetiką.
Sporto farmakologiją galima būtų suskirstyti į dvi dalis – sveiko žmogaus farmakologiją, nagrinėjančią vaistų ir papildų vartojimą sveikiems nesportuojantiems ir sportuojantiems savo malonumui ir sveikatingumui žmonėms. Jos pagrindinis tikslas – ligų prevencija ir profilaktika bei gydymas papildų ir natūralių priemonių pagalba. Kita dalis – sporto farmakologija, skirta aukšto ir aukščiausio lygio sportininkams. Ji nagrinėja vaistų bei visų leistinų priemonių vartojimą, siekiant padidinti sportininko darbingumą bei apsaugoti ir gydyti jį nuo visų sveikatai kenkiančių veiksnių.
Ką sako sporto farmakologijos tiesos apie maisto papildus?
1. Nėra nei vieno papildo, kuris „didintų masę“, „duotų greitį“, „duotų jėgą“ ar pan. – tik teisingai kontroliuojant treniruočių, poilsio ir mitybos režimus galima pasiekti, kad vartojami papildai šitaip veiktų.
2. Realiai ir efektyviai veikiančių papildų rinkoje yra tik 3-10 procentų. Papildų veiksmingumą lemia žinios apie jų farmakokinetiką ir farmakodinamiką – tai yra žinojimas, su kuo ir kaip bei kokiu metu, kiek ilgai vartoti pasirinktus produktus.
3. 3-30 procentų produkto veiksmingumo sudaro placebo poveikis: jei žmogui duosime vitamino C tablečių ir pasakysime, jog tai pats galingiausias pasaulio dopingas – žmogus gali pasiekti tikrai įspūdingų rezultatų. Mintis valdo viską.
4. Maisto papildai skirstomi į tikrai veikiančius, kurių veikimas įrodytas moksliniais tyrimais su sportininkais, o ne su ligoniais, į papildus, kuriuos galima vartoti, bet jų poveikis abejotinas, ir visiškus niekalus, kurie reklamuojami, bet galimi vartoti tik kaip maistinės medžiagos, norint papildyti mūsų racioną.
5. Maisto papildų vartojimas griežtai reglamentuojamas – kai kurios medžiagos turi savo antimedžiagas, kurios neutralizuoja pirmųjų veikimą (kaip kava neutralizuoja kai kuriuos B grupės vitaminus). Taigi maisto papildai parenkami tik taip, kad neįvyktų galimi neutralizacijos procesai ir kad vienos medžiagos skatintų kitų poveikį – sinergetiką.
Tai trumpas begalinės tiesos, kurią
nagrinėja sporto bei sveiko žmogaus farmakologija, apibūdinimas. Juk jos šaknys
siekia ajurvedos, TAO (tradicinė kinų filosofinė ir medicininė sveikatingumo
sistema), Romos bei Graikijos kultūrų klestėjimo laikus. Maisto papildus
(žoleles, prieskonius, mineralus) žmonės vartojo nuo neatmenamų laikų. Mes,
pasitelkdami naujausias mokslo žinias bei sujungdami jas su jau žinoma
tūkstantmečių praktika, galime gauti puikius rezultatus ne tik mūsų sportiniame
gyvenime, bet taip pat ir siekdami kasdieninės sveikatos bei gydydamiesi nuo
negalių.
Tikiuosi, jog tokie pamąstymai gali pakeisti žmonių požiūrį į tai, kokia yra tikra, o ne reklamuojama tiesa. Juk, kas žino tiesą, tas gali rasti ir sprendimą.
Arūnas Atraškevičius
Tikiuosi, jog tokie pamąstymai gali pakeisti žmonių požiūrį į tai, kokia yra tikra, o ne reklamuojama tiesa. Juk, kas žino tiesą, tas gali rasti ir sprendimą.
