---------------------------------------------------------------------------------------------------
"Kai žmogui blogai - jis neteko atramos jausmo, nežino, kas vyksta jo gyvenime, kaip elgtis ir ką daryti, - jis, kaip žinoma, ir šiaudo griebiasi. O kas gali mums duoti pasitikėjimą ir paaiškinti situacijos būseną, kai jokio aiškumo nėra ir būti negali? Žinoma, antgamtinės jėgos! Pirma, jos paaiškina tai kas nepaaiškinama, antra, jų rankose ateitis, kuri, išskyrus žvaigždes ir burtininkus, niekam nepavaldi. Taip "skyrybų byloje" atsiranda parapsichologija - astrologija, ekstrasensai, magai, būrėjai, vedų žinovai ir kitos "bobutės" Manau, jog būnant sveikame prote ir tvirtoje atmintyje, didelė žmonių dalis į stebuklus žiūri su dideliu skepticizmu. Juk visi mes išgyvenome tą siaubingą nusivylimo "stebukladariais" jausmą - prisimenate, kai sužinojote, jog Senelis Šaltis - tai ne stebuklas su elniais, o artimiausias giminaitis, arba artistas su vatine barzda. Ir žinoma, savanoriškai patirti tokį patį nusivylimą mums nesinorėtų. Bet yra situacijų, kai sveikas protas ir tvirta atmintis mus išduoda - norisi suprasti! O jei norisi, tai mums ir "velnias ne brolis", "ai, buvo nebuvo", "juk būna gi", "o gal?"
Iš tikrųjų, moteris, išgyvenanti skyrybas, eina pas ekstrasensus su vieninteliu tikslu - rasti situacijos paaiškinimą ir atitinkamai suprasti perspektyvas: būti ar nebūti? Jos galvoje yra keletas versijų to, kas atsitiko. Kodėl vyras išėjo? Pirmasis variantas: "Padūko" (iš serijos "žilė galvon, velnias uodegon", "užsigeidė jaunutės"), antras variantas: "nuo pat pradžių mūsų santuoka buvo pasmerkta (ne atsitiktinai moteris joje buvo ne visai laiminga), galų gale trečias variantas: "jį "nužiūrėjo", "apvaražijo", "apžavėjo", bendrai pasakius: išsivedė naudodami "neteisėtas agitacijos priemones".
Yra žinoma ir kitas variantas - sąžiningas, bet apie jį kategoriškai stengiamasi negalvoti. Bet kokie santykiai išgyvena keletą savo vystymosi etapų, etapai perpinti krizių periodų ir mūsų ateitis priklauso nuo to, kaip mes tas krizes pereiname. Kad jas pereiti sėkmingai, rekomenduojama suimti save į rankas, nekristi į emocijas, "nesiaiškinti santykių", o apsispręsti dėl savo tikslų - "Kam mes kartu? Jei mes kartu tam, kad padarytume vienas kitą laimingais, bet dabar mums kaip tai nelabai gaunasi, vadinasi reikia sustoti, susimastyti, kas ne taip ir kaip tai pakeisti?" Bendrai pasakius, nesudėtinga istorija.
Tik va, kad įvykiai galėtų klostytis būtent tokia seka, reikia keleto būtinų sąlygų:
a) partneriški santykiai poroje, tai yra abipusės atsakomybės už santuokos kokybę suvokimas - mes darome santykius tokius, kokie jie yra;
b) Pasirengimas būti sąžiningais, atvirais, tai yra nežaisti - tai reiškia visiškai, absoliučiai, neversti tiesiogiai ir perkeltine prasme, siekiant norimo elgesio, nespausti į silpnas vietas, neprovokuoti, nekaišioti kojos, nežeminti, nešantažuoti "antrosios pusės", žinant apie partnerio norus ir baimes, vienu žodžiu nemanipuliuoti;
c) sugebėjimas pripažinti savo silpnybes, klaidas, tai yra mokėti refleksuoti, nuolatos suvokiant, jog šalia tavęs gyvas žmogus ir tavo elgesys gali kaip sužeisti jį, taip ir džiuginti, vadinasi, tai ką tavo partneris jaučia, didėle dalimi priklauso nuo tavęs pačios (pačio)
d) niekada neaptarinėti ir neskaičiuoti su partneriu, kas dėl santuokos padarė daugiau, o kas mažiau, kam sunkiau, o kam lengviau, kas daro nuolaidas, o kas ne. Santuoka - tai apskritai ne vieta kokiems nors konkurenciniams santykiams;
e) mokėjimas suprasti partnerį, būtent suprasti, - ne atleidinėti jam už silpnybes, nemojuoti ranka į klaidas, o suprasti, kodėl jis vienaip ar kitaip elgiasi, su kokiais sunkumais jis susiduria, kaip jam galima padėti, kokio tipo pagalba bus naudinga, o kokia - atvirkščiai, kenks.
f) nuoširdus noras matyti jį (ją)laimingą - sėkmingą, pasiturintį, realizavusį save, aktyvų, besidžiaugiantį gyvenimu...
Rusų alfabete dar daug raidžių ir aš jas tikrai galėčiau išnaudoti vardinant sėkmingas vidušeimyninės krizės pergyvenimo sąlygas. Gaila, bet tradicinėje santuokoje šios sąlygos nevykdomos, gyvenimas joje teka pagal keistus, paslaptingus dėsnius, apie kuriuos aš rašau knygoje "Santokos kontora: Ragai ir Kanopos". Šio "laimingos santuokos vadovo" pavadinimas, man atrodo, kalba pats už save. Mes nemokame būti partneriais ir būtent tame yra konfliktų tarp sutuoktinių, šeimyninių skandalų ir skyrybų priežastys.
Bet galvoti apie tai sunkią skyrybų valandą - baisu. Siaubingai baisu. Nes jei mastyti taip, reiškia pripažinti savo klaidas - tai tik puse žingsnio, kurio neužtenka kad būtų pasiektas norimas tikslas. Ir kas dar baisiau: mes visiškai nemokame kurti santykių poroje. O jei taip, tai ne tik kad nuosavo vyro grįžimas nieko neduos, bet ir būnant su kitu vyru vargu ar pavyks susikurti pilnaverčius, apsaugotus nuo bėdos santykius. Ir dabar panaši perspektyva vilioja ne labiau, nei laiptai vedantys ant ešafoto.
Mes kažkaip net bijome galvoti apie tai, jog gyvenimas - tai sudėtingas dalykas, iš tikro sudėtingas. Ir sudėtingas ne iš išorės - problemos, rūpesčiai, sunkumai ir trūkumai, o iš vidaus - jausmai, norai, pergyvenimai, kompleksai, įpročiai, baimės, silpnybės, džiaugsmai. Tai sudėtinga ir mes su visu tuo turime tvarkyti reikalus, jei iš viso iš šio gyvenimo šio to tikimės.
Taip, kad burtininkai ir vedų žinovai, vadinasi galimybė nusimesti nuo savęs atsakomybę, rasti "sprendimą", gauti "aiškumą" esamoje situacijoje - tai beveik vienintelė išeitis. Kreipimasis į antgamtinius reikalus leidžia mums sudėti visą šią istoriją į juodą maišą su raišteliu ir ir nesigilinant į detales sukratyti visą šį reikalą - o gal viskas pasitaisys. Bendrai paėmus, truputis magijos ir sėkmė garantuota.
Yra tokia tikimybių teorija, remiantis šia teorija, jei jei išrinkti lėktuvą iki paskutinio varžtelio, po to visą tą gėrį sudėti į maišą ir sukratyti - yra tikimybė, kad jis pats savaime šiame maiše susirinks į pirminį lėktuvą - visos jo detalės stosis į savo vietas, pačios susisuks ir susisriegs. Bendrai paėmus, išimame jį iš maišo - o jis prašom- pasiruošęs skrydžiui, tik kuro užpilti, ir gero skrydžio. Yra tokia teorija. Tikimybė, žinoma, nedidelė, kaip vaikai tokiais atvejais sako - viena iš milijono milijonų, bet yra.
Va šia tikimybių teorija ir pasitikime. Ką daryti - neaišku, aiškintis detales - sudėtinga, priimti sprendimus - baisu. O taip atrodo viskas elementaru: sudėjau, pakračiau ("būrimas", "užkalbėjimas", "atkalbėjimas", "amuletas", "gydymas pagal fotografiją") - ir tvarka, viskas stojasi į savo vietas. Na ir pagrindinis dalykas - tai žinoma atsakomybė. Čia juk kas gaunasi? Atsako "žvaigždės", kaltas "užkalbėjimas"("privaražinimas"), gydomasi "žvaigždėmis", gelbėja "atkalbėjimas". Bendrai paėmus už nieką daugiau atsakyti nebereikia - su magija nepasiginčysi. Padės - vadinasi padės. Nepadės - vadinasi su tokiu "pragarišku blogiu" nei pats šėtonas nesusitvarkytų. Aiškumas tampa labai aiškus.
Lankant panašius šamanus ir ekstrasensus - žolelės, užkalbėjimai, būrimai iš kavos tirščių ir taro kortų, vudu ritualai ir astrologiniai planetų paradai - visa tai duoda kažkokio "melagingo gyvybingumo" jausmą. Lyg viskas vis dar kontroliuojama: tuojau "pachimyčisim" ir turėsime mes laimę. Bet iš tikrųjų tai sukuria paralelinį kontekstą, mes problemą perkeliame iš santykių plokštumos, kurioje vis dar galima nors ką nors išsiaiškinti, paaiškinti ir išspręsti (taip-ne, ne-ne) į plokštumą be jokios kontrolės, abstrakčią, neturinčią jokio ryšio su mūsų reikalu. Šio "perkėlimo" priežąstys aiškios - kai žemė po kojomis dreba, norisi į ką nors įsitverti. Bet ar už to mes šioje panikoje griebiamės? Ne, ne už to.
Reikia suvokti tai, jog dabar situacija atrodo kaip ne iki galo iškeptas pyragas - kol neiškeps iki galo, mes negalime pasakyti, geras jis ar blogas, gavosi ar ne. Jis turi iškepti ir ataušti, o kolkas - kol gaminama tešla ir įdaras, kol kaista orkaitė ir kol jis yra ten - nieko aiškaus pasakyti negalima. Iškils tešla, neiškils? Kas gali pasakyti? Galima tikėtis, bet rezultatus parodys laikas. Bandymai paspartinti procesą duos tik atvirkštinį rezultatą. Žinoma, malonu manyti, jog rezultatą žinai iš anksto, žinai kursą, bet ar tai ne iliuzija?... Bendrai paėmus, žmonės ir totalizatoriuje laimi.
Žinoma, aš negaliu niekam ko nors rekomenduoti. Eiti moterims, kurios neteko atramos gyvenime, pas parapsichologus ir kitokius ekstrasensus ar ne - aš nežinau. Tai ne mano kompetencijos sferoje. Galų gale tokioje būsenoje (o skyrybos - tai būsena o ho ho!) daug ką paaiškina - bet kokį "čiudijimasi", kvailojimą. Bet neturėdamas teisės rekomenduoti ar drausti, aš visgi galvoju, jog galiu pasisakyti šia tema.
Neaiškumo būsenoje padidėja mūsų imlumo įtaigai būsena. Šituo, tarp kitko, paremtos daugelis hipnozės technikų, kodavimas ir t.t. Žmogų sodina ant kėdės, stipriai spaudžia jam skausmingus taškus ir čia pat iš po jo kėdę ištraukia - sekundė nesvarumo būsenoje, po to aštrus skausmas, o tuo metu skamba hipnotizuotojo įtaiga: "Nevalgyk riebaus! Draudžiama!" Net silpnai įtaigus objektas gali pasiduoti. Ir dar nieko, jei kalba eina apie antsvorį ir riebų maistą... Bet jei kalba eina apie tai, jog pasaulyje egzistuoja "baisios juodos magiškos jėgos" - "užkalbėjimai", "atkalbėjimai", "burtai" ir kita - tai nieko gero aš tame nematau. Atvirkščiai, aš manau, jog tai sukurs melagingą baimę, atvęs prie neobjektyvaus situacijos vertinimo ir iš to sekančių problemų, kurių ir taip pakanka.
Astrologai, bendrai paėmus, geri žmonėsd ir laimei jie daugiau nei vengia tiesių pasakymų - "visiškai tikėtina", "yra tokia galimybė", "su sąlyga jei...", "to niekada negalima pasakyti garantuotai", "mes turime suprasti jog tai tik penkiandešimt ant penkiasdešimt..." Bet klausimas ne apie tai ką jie kalba, o apie tai, kas jų klauso.
Jei pas žmogų viskas puiku, arba bent normalu, jei jis neturi kokių nors rimtų abejonių, nerimavimo ir taip toliau, tai visiškai galimas daiktas, jog jis teisingai supras tas astrologo užuominas apie prognozės netikslumą. Bet jei jis ne toje formoje, kad galima būtų pasakyti: adekvatumas aukščiau bet kokių pagyrimų! - tai situacija iš esmės keičiasi. Žmogus girdi tai ką nori girdėti, o kartais - tai ko bijo, dargi nesąmoningai, o atvirkščiai - slaptai. Mes juk daugelio dalykų negalime sau pripažinti, nutylime - na tipo čia taip, menkniekis, ne dabar, galima ir negalvoti. Ir čia astrologo prognozė gali suyveikti kaip detonatorius, katalizuoja mūsų norus ir baimes - ir pirmyn.
Iš tikrųjų nežinau kas blogiau - baimės ar norai. Bet kokiu atveju tai priverčia žmogų koncentruotis ir nukreipti dėmesį atitinkama trajektorija. Ar tai tas takelis? Didelis klausimas! Bet po to, kai mintys nutekėjo šia, atsitiktinai pasirinkta kryptimi, atsakymą gauti jau neįmanoma. Bendrai paėmus, ant akių užkrinta portjeros, o ir be to susiaurinta sąmonė tampa dar siauresne.
Ar tai pagerins žmogaus savijautą? Ar tai duos jam kokią nors faktinę atramą? Išves iš streso? Sekundei kitai (kartais kelioms dienoms, mano past.) - gali būti, bet ir tai ne faktas, gali būti ir atvirkščias procesas. Bet svarbiausia - o kas po to? O po to jau tikrai nieko gero nenusimato. Ir dabar klausimas - kreiptis į antgamtinius dalykus, ar pasižiūrėti tiesai į akis, kaip sunku tai bebūtų? Yra prasmė, manau, pripažinti sau akivaizdų dalyką: santykiai geri tik tada, jei jie be "burtų" sukurti, savo rankomis, o blogų santykių mums nereikia, net jei jie dabar mums atrodo aukščiausia vertybe ir pirminiu prioritetu.
Tiesa yra tame - kada jūs keršijate, jūs naikinate save ir savo gyvenimą. Galbūt, realizuodami savo keršto planą, jūs ir pakenksite savo priešui. Bet patikėkite, šis pakenkimas yra niekis, palyginus su tuo, kaip jūs pakenksite patys sau. Ir aš apie tai kalbu ne todėl, jog esu multfilmo apie katiną Leopoldą gerbėjas ir propaguoju jo šūkį:"Vaikai, gyvenkime draugiškai!" Aš kalbu išskirtinai apie tikslingumą - gyvenimiškumo, ekonomiškumo ir kokį nori dar! Aš kalbu apie naudą. Net jei jums labai norisi atkeršyti kokiam nors žmogui už padarytą jums skriaudą, patikėkite: daug labiau apsimoka susitvarkyti su šiuo noru, nei realizuoti jį."
Андрей Курпатов "Пережить развод"
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
„Proto gyvumas ne per daug puošia žmogų, jeigu neprisideda protavimo teisingumo. Geras ne tas laikrodis , kuris skuba, o kuris rodo tikslų laiką.“
Vovenargas
„Gebėjimu mąstyti žmogus apdovanotas tik truputį, netgi dvasingiausias ir mokyčiausias žmogus pasaulį ir save visada regi per labai naivių, viską suprastinančių ir melagingų formulių akinius– ypač save!“
Hermans Hesė
„ Tik tas, kuris nieko nenutuokia apie automobilius, bando važiuoti be kuro; tik tas, kuris nieko nenutuokia apie protą, bando mąstyti neturėdamas tvirto neginčijamo pagrindo.“
Gilbertas Čestertonas
„Svarbiausia – išmokyti žmogų mąstyti.“
Betroldas Brechtas
„Nors žmogui ir nepavaldus jo buvimo žemėje faktas, to buvimo prasmė gali būti visiškai jam pavaldi. Todėl nereikia bijoti mirties. Bijoti reikia tik to kad mirsi nespėjęs sužinoti , kokia didžia galia buvai apdovanotas –laisvos valios galia, kuri tau leido dovanoti gyvenimą kitiems.“
Normanas Kazinsas
„Buda mus mokė, kad „ego“ t.y. „aš“ – visų kančių priežastis. Beprotiškai vaikydamas patogumų ir saugumo, tas „aš“ mus paverčia ydingo džiaugsmų ir nuliudimų rato belaisviais, nes patogumas ir saugumas tėra iliuzija. “
Kojnas Jamada
„Žvelgti į gyvenimą be baimės, gamtos dėsniams paklusti ne su romiu nuolankumu, o taip, kaip jiems turi paklusti gamtos sūnūs nebyjantis ieškoti ir klausti; saugoti sielos ramybę ir darną – štai įsitikinmai, iš kurių susideda laimė.“
Morisas Meterlinkas
„Visa mūsų didybė yra mintys. Mus išaukština ne erdvė ir laikas kurių nepajėgiame užpildyti, o mintys.“
„Aukščiausia dorinės kultūros pakopa –suvokimas, kad galime valdyti savo mintis.“
Čarlzas Darvinas
„Laimė? Jei manote, kad kuo daugiau patogumo, tuo daugiau laimės, klystate. Laimė ateina tik su mokėjimu stipriai jausti ir paprastais džiaugsmais, mokėjimu laisvai mąstyti, rizikuoti gyvenimu i iškęsti kokį nors stygių.“
Stormas Džeimsonas
„Svajotojas, jeigu jums reikia tikslaus apibrėžimo, – tai ne žmogus, o, žinote, kažkokia niekatrosios giminės būtybė.“
F. Dostojėvsiks
„Ar kuri nors konkreti diena atneša jums daugiau laimės ar daugau sielvarto, labiausiai priklauso nuo jūsų apsisprendimo. Laiminga ar nelaiminga bus kiekviena jūsų gyvenimo diena – jūsų pačių reikalas.“
Džordžas Meriemas
„Niekada nemaniau, kad laimės ir lengvo gyvenimo verta siekti tik dėl jų pačių; manau, jog toks eitinis pagrindas dera ne žmogui, o veikiau kiaulių bandai. Idealai, nušvietę man kelią, nuolatos tekę man vyriškumo, kad galėčiau žvaliai ir linksmai sutikti gyvenimą, buvo tiesa, gėris ir grožis.“
Albertas Enšteinas
„Gyvenimo laimė susideda iš paskirių greit užmirštančių : bučinių ir šypsenų, draugiškų žvilgsnių, širdingų pagirimų ir mažučių džiaugsmų bei malonumų, pasitenkinimo bei jaukumo valandėlių.“
Semiuelis Kolridžas –Teiloras
„Viltis giliausia ir tikriausia prasme – ne tik džiaugsmas, kad sekasi; tai mokėjimas dirbti dėl kokio nors tikslo tik todėl, kad tas tikslas geras ir gražus, o ne todėl, kad suteikia sėkmės galimybę.“ Vaclavas Havelas
„Kol nepamiršime, kad reikia ieškoti laimės, tol jos neturėsime. Neimanoma rasti ramybės, kol nestosi į pasiaukojimo ir tarnystės kelią.“
Henris Van deikas
„Jeigu norime džiaugtis gyvenimu, dabar pats laikas tai dayti; ne rytoj, ne kitais metais, o dabar. Geriausias būdas pasirengti gyvenimui kitais metais yra visavertiškai, gražiai ir džiugiai pragyventi šiuos metus. Mūsų tikėjimas laiminga ateitimi neturi prasmės, jei negalime susikurti laimingos dabarties. Tegul gražiausia jūsu gyvenimo diena bus šiandien.“
Tomas Drejeris
„Laimė glūdi ne daiktuose o mumyse.“
Richardas Vangeris
„Aš laimingas, nes man iš nieko nieko nereikia. Man nerūpi pinigai, garbė ir titulai man tuščia vieta. Aš nelaukiu pagirų. Vienintelis dalykas, kuris, be burlaivio, man teikia malonumą, yra kolegų draugiškumas .“
Albertas Enšteinas
„Nėra kelio į laimę; laimė ir yra pats kelias.“
„Laimingas žmogus ne tas, kurį sua patogios aplinkybės, o tas, kuris sugebėjo išsiugdyti reikiamą požiūrį į pasaulį.“
Hju Daunzas
„Aš vis labiau įsitikinu, kad mūsu laimė daug labiau priklauso nuo to, kaip mes sutinkame gyvenimo įvykius, negu nuo pačių tų įvykių pobūdžio.“
„Ateitis turi ne vieną vardą. Silpnam žmogui ateities vardas – neįmanomumas, uždavinys didus, laikas atėjo. Pirmyn į pergale!“
„Ne tas protingas, kuris moka atskirti gėri nuo blogio, bet kuris iš dviejų blogybių moka pasirinkti mažesniąją.“
Al Charizis
„Nepamirški, kad viskas, ką turi šiame pasaulyje, tavo mirties dieną atiteks kitam žmogui. Tačiau tai, kas tu esi, visam laikui liks su tavimi.“
Henris Van Deikas
„Genialumas – tai mokėjimas atskirti sunkų nuo įmanomo.“
Napoleonas Bonapartas
